Fęrsluflokkur: Dęgurmįl

Veggjakrot og veggjalist - enn og aftur

Nś žegar borgarlandiš er aš koma undan snjó og hvarvetna blasir viš rusl og drasl eftir lęgširnar aš undanförnu hefur vaknaš umręša um borgarumhverfiš. Af žvķ tilefni langar mig aš endurvekja nokkurra įra gamla umręšu um veggjakrot og veggjalist.

 Ég hef įšur gert aš tillögu minni aš Reykjavķkurborg geri tilraun meš aš nį sįttum viš veggjakrotara og veggjalistamenn. Sįttin felist ķ žvķ aš sett verši stór spjöld - svona į stęrš viš hśsgafl - į völdum stöšum ķ borginni. Žessi spjöld verši til afnota fyrir žį sem žurfa aš fį śtrįs fyrir skreytilist sķna meš spreybrśsanum, hvort sem žaš eru veggjalistamenn eša veggjakrotarar en į žessu tvennu, veggjalist og veggjakroti, er nefnilega allverulegur munur.

 Veggjakrot er nįskylt žeirri frumstęšu žörf hunda og żmissa rįndżra aš merkja veggjakrotsér svęši og óšul. Hópar og klķkur sem ganga į milli hverfa og svęša setja merki sitt viš śtjašrana og tilkynna žar meš "hér var ég" - sem žżšir "žetta į ég". Žessi tegund veggjakrots er afar hvimleiš, enda eirir hśn engu, hvorki ķbśšarhśsnęši né opinberum byggingum, strętisvagnaskżlum, giršingum eša auglżsingaspjöldum. Žeir sem lįta undan žessari žörf lįta sig engu varša eigur annarra - žeir vaša bara yfir meš sķnar merkingar ķ fullkomnu skeytingarleysi.

graffitiSvo er žaš veggjalistin sem ég vil kalla svo. Myndlistarverkin sem mörg hver eru tilkomumikil og falleg žó žau komi śr śšabrśsum. Žessi myndverk geta veriš prżši sé žeim fyrirkomiš į réttum stöšum. Vķša sér mašur slķk verk į aušum brandveggjum eša illa hirtu atvinnuhśsnęši žar sem žau eru beinlķnis til bóta (žó ekki sé žaš nś alltaf).

Žess vegna vil ég nś leggja žetta til viš borgaryfirvöld - aš listamönnum götunnar verši hreinlega bošiš upp į aš fį śtrįs fyrir sprey- og merkižörfina einhversstašar annarsstašar en į hśsveggjum og strętóskżlum. Žaš er aldrei aš vita nema eitthvaš sjónręnt og skemmtilegt gęti komiš śt śr žvķ. Spjöldin žyrftu aušvitaš aš vera ķ öllum hverfum borgarinnar, jafnvel vķšar innan hvers hverfis. En hver veit nema žau  myndu hreinlega lķfga upp į umhverfiš og fegra žaš. Hśseigendur gętu žį įhyggjulausir hirt um eigur sķnar įn žess aš eiga žaš į hęttu aš žęr séu eyšilagšar meš spreybrśsa daginn eftir.

 Žessi tillaga er ķ mķnu boši og žiggjendum aš kostnašarlausu ;-)


Krķan er komin

Krijan_IMG_3569

   Fögur er krķan į flugi
   fimlega klżfur hśn vind
   flugprśš og fangar hugi,
   frįnleikans sköpunarmynd.

Ég fyllist alltaf fögnuši innra meš mér žegar ég sé fyrstu krķur vorsins. Žó mér žyki afar vęnt um lóuna og elski blķšlega ba-bķķķiš hennar, žį jafnast ekkert į viš krķuna, žann hugrakka, fima og fallega fugl.

 Og nś er hśn komin - žessi litla lifandi orustužota. Veri hśn velkomin. 

 


Sameiginlegur žingflokksfundur öšru sinni

Jį, žaš veršur sameiginlegur žingflokksfundur meš žingmönnum Samfylkingar og VG nś į eftir. Žing veršur sett aš nżju eftir örfįa daga og tķmabęrt aš žingmenn stjórnarflokkanna beri saman bękur sķnar og stilli saman strengi fyrir veturinn.

Žetta er ķ annaš sinn sem žingflokkarnir funda sameiginlega - sķšast hittumst viš öll ķ Žjóšminjasafninu fyrri hluta sumars.  Sį fundur var afar gagnlegur.

Žaš er mikilvęgt aš žingmenn flokkanna eigi žess kost aš ręša saman og skiptast į skošunum um žau mįl sem framundan eru.

Sameinašir stöndum vér - segir mįltękiš.

 


mbl.is Stilla saman strengi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Lķtil eru geš guma

Pirringurinn skķn af žingmönnum Sjįlfstęšisflokksins žessa dagana. Oršbragšiš og samskiptahęttirnir eru eftir žvķ. Enginn trśnašur um nokkurn skapašan hlut.

Eilķf neikvęšni ef įlit er gefiš ķ fjölmišlum.

Žessi höfušlausi her veit ekkert hvernig hann į aš vera. Skilar aušu ķ stęrstu mįlum, slęr um sig sleggjudómum, hleypst undan įbyrgš .... ussususssussu.

Og nś hóta žau strķši viš forsętisrįšherra, žegar hśn meš réttu gagnrżnir žaš hvernig išulega er hlaupiš ķ fjölmišla, jafnvel įšur en rįšrśm gefst til žess aš koma upplżsingum meš višeigandi hętti til réttra ašila. Žessa gagnrżni kalla žau hótanir og "svara" - ja, hvernig? Jś, meš hótunum um "įtök" - en ekki hvaš?

Lķtilla sanda,
lķtilla sęva,
lķtil eru geš guma.


mbl.is Hafna žvķ aš hafa rofiš trśnaš
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žaš var einmitt ...

... en er žaš nś ekki full djarft aš tala um žriggja manna žingflokk sem "hreyfingu" ??


mbl.is Hreyfingin veršur til
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fangelsismįl ķ ólestri

Hegningarhusid Sannarlega eru fangelsismįl į Ķslandi "sagan endalausa" eins og bent hefur veriš į. Žaš er ótrślegt til žess aš hugsa aš enn skuli menn vera vistašir ķ hegningarhśsinu viš Skólavöršustķg. Ég minnist žess žegar ég heimsótti žann staš fyrir um tveimur įratugum - žį ungur og įkafur fréttamašur aš fjalla um ólestur fangelsismįla. Žrengslin innandyra runnu mér til rifja, og ég hefši ekki trśaš žvķ žį aš žessi hśsakynni myndu enn verša ķ notkun sem fangelsi įriš 2009. En žannig er žaš nś samt - žessi myrkrakompa viš Skólavöršustķg er ennžį fangelsi, rekiš į undanžįgum frį įri til įrs. 

Į wikipediu er hśsakynnunum žannig lżst:

 Fangaklefarnir ķ hegningarhśsinu eru litlir og loftręsting ónóg, fangarkvarta gjarnan yfir bįgri salernisašstöšu, en ekkert herbergjanna 16 er svo vel bśiš aš menn geti gengiš žar örna sinna svo vel sé, žvķ žar eru hvorki salernihandlaugar.

 Jį, byggingarsaga fangelsismįla hér į landi er mikil raunasaga og lżsingar į vandręšaganginum viš žennan mįlaflokk eru oršnar ófagrar.  

Margar rķkisstjórnir hafa setiš aš völdum frį žvķ ég fór aš kynna mér fangelsismįl. Žęr hafa allar vandręšast meš žennan mįlaflokk, og litlu žokaš įleišis. Į annan tug nefnda og starfshópa hafa unniš aš lausnum ķ nęr fimmtķu įr, įn žess aš nżtt fangelsi hafi risiš. Įratugum saman hafa įętlanir og teikningar legiš į boršinu sem ekkert hefur oršiš śr. Eitt įriš var meira aš segja byggšur hśsgrunnur sem lį óhreyfšur ķ jöršu įrum saman og eyšilagšist loks.

Žetta er sagan af óhreinu börnunum hennar Evu sem enginn vill sjį eša vita um.

Vanręksla - er eina oršiš sem mér kemur ķ hug um žennan mįlaflokk. Og sś vanręksla hefur varaš įratugum saman. Žvķ mišur.

Nś leitar Ragna Įrnadóttir dómsmįlarįšherra leiša til aš fjölga plįssum (og vęntanlega öšrum śrręšum) fyrir dęmda brotamenn, og til greina kemur aš leigja hśsnęši ķ žvķ skyni. Ég vona aš dómsmįlarįšherra verši eitthvaš įgengt aš žessu sinni.


Reynslan af strandveišunum

fiskur Nś er lokiš tveggja mįnaša reynslutķmabili strandveišanna sem samžykktar voru meš lagabreytingu į Alžingi fyrr ķ sumar. Ętlunin var - samkvęmt upphaflegu frumvarpi - aš heimila veišarnar frį 1. jśnķ - 31. įgśst, og meta reynsluna af žeim aš žvķ loknu. Mįliš olli deilum ķ žinginu, žvķ Sjįlfstęšismenn settu sig öndverša gegn frumvarpinu og geršu hvaš žeir gįtu til aš tefja framgang mįlsins bęši ķ sjįvarśtvegs- og landbśnašarnefnd, sem og ķ umręšum ķ žinginu. Fyrir vikiš varš strandveišunum ekki komiš į fyrr en 1. jślķ. Žį voru tveir mįnušir eftir af fiskveišiįrinu og žvķ ljóst aš reynslan af veišunum yrši takmarkašri en ella.

Lagabreytingin fól žaš ķ sér aš nś mįtti veiša į handfęri 3.955 lestir af žorskķgildum utan aflamarkskerfis. Fiskimišunum viš landiš var skipt upp ķ fjögur svęši og rįšherra heimilaš aš skipta aflaheimildum į einstaka mįnuši milli žessara svęša. Skyldi byggt į hlutfallslegri skiptingu byggšakvóta viš śtdeilingu aflaheimilda, en 2.500 lestum var auk žess skipt jafnt į öll svęšin (625 lestir į hvert svęši).

SmįbįtarSamkvęmt lögunum var ekki heimilt aš fara ķ fleiri en eina veišiferš į hverjum degi, fjöldi handfęrarślla var takmarkašur og afli hvers dags skyldi ekki fara yfir 800 kg af kvótabundnum tegundum. Meš žessu var leitast viš aš lįta leyfilegt veišimagn dreifast sem mest į landsvęši og tķma auk žess sem žetta įkvęši įtti aš hindra aš of mikiš kapp yrši ķ veišunum. Žį var kvešiš į um aš allur afli sem landaš yrši viš fęraveišar skyldi vigtašur og skrįšur hér į landi. 

 Žeir tveir mįnušir sem lišnir eru frį žvķ strandveišunum var komiš į, hafa leitt góša reynslu ķ ljós. Viš lok fiskveišiįrsins žann 31. įgśst s.l. höfšu rétt innan viš 4000 žorskķgildistonn komiš aš landi. Landanir ķ sumar hafa veriš 7.313 og 554 bįtar į sjó. Mest hefur veišst af žorski (3.397 tonn) en 576 tonn veiddust af ufsa og enn minna af öšrum tegundum.

Eitt af žvķ sem vakti athygli viš žessa tilraun sem stašiš hefur ķ sumar, er hversu misjöfn aflabrögšin reyndust milli svęša. Žannig var bśiš aš veiša allt leyfilegt aflamagn į svęši A (noršvestursvęšinu) žegar ķ byrjun įgśst, į mešan innan viš helmingur veišiheimilda var enn óveiddur į öšrum svęšum. Į noršvestursvęšinu voru langflestir bįtar ķ róšrum, eša 195 samanboriš viš t.d. 94 bįta į svęši B sem nęr frį Skagabyggš ķ Grżtubakkahrepp. Žetta vekur spurningar um sókn į svęšunum ķ samhengi viš aflamarkiš og žarf aš skoša vel.

Žaš er žó samdóma įlit allra sem til žekkja aš strandveišarnar hafi oršiš sjįvarplįssunum lyftistöng, enda fęršist mikiš lķf ķ hafnir landsins ķ sumar. Žess sįust skżr merki žegar į fyrstu dögum eftir aš veišarnar hófust. Bryggjur žar sem vart hafši sést mašur - hvaš žį fiskur - įrum saman išušu nś skyndilega af lķfi. Aftur heyršist vélahljóš bįta ķ fjöršum kvölds og morgna, fólk aš fylgjast meš löndunum og spriklandi fiskur ķ körum.

Hįskólasetur Vestfjarša hefur tekiš aš sér aš skila skżrslu um reynsluna af žessum veišum og veršur fróšlegt aš sjį hvaš hśn mun leiša ķ ljós.

En svo mikiš er vķst, aš strandveišarnar fęršu lķf ķ hafnir landsins - žęr ględdu atvinnu og höfšu ķ alla staši jįkvęš įhrif į mannlķf ķ sjįvarbyggšum. Loksins, eftir langa męšu, fengu ķbśar viš sjįvarsķšuna aš upplifa eitthvaš sem lķkja mį viš ešlilegt įstand - einhverskonar frelsi eša opnun į žvķ nišurnjörvaša kvótakerfi žar sem mönnum hefur veriš meinašur ašgangur aš fiskimišunum viš strendur landsins nema žeir geršust leigulišar hjį śtgeršum eša keyptu sér kvóta dżru verši.

Tilraunin meš strandveišarnar hefur nś žegar sannaš gildi sitt, og žvķ hlżtur endurvakning strandveiša viš Ķsland aš vera rįšstöfun til framtķšar.


Strandveišarnar fęra lķf ķ hafnir

Smįbįtar Žingmenn Sjįlfstęšisflokksins gefa lķtiš, "jafnvel ekkert" (svo ég vitni ķ žeirra eigin orš) fyrir žaš lķf ķ höfnum sem strandveišarnar hafa fęrt sjįvarbyggšunum ķ sumar. Neibb - žeir finna žessu nżja fyrirkomulag allt til forįttu. Nś sķšast žaš helst hversu óhagkvęmar fiskveišar žetta séu vegna žess hversu margir hafa stundaš žęr og fęrt fisk aš landi. Woundering

Reynslan ķ sumar sżnir aš 505 bįtar hafa fariš į sjó og veitt rétt tęplega 4 žśsund tonn af fiski ķ 4.600 löndunum.

Žetta er glešiefni fyrir flestalla (nema aš sjįlfsögšu varšhunda stórśtgeršarinnar sem vill ekkert af žessum veišum vita). 

Reynslan af žessu kerfi veršur metin ķ lok veišitķmabilsins nś ķ haust. Nś žegar hefur komiš ķ ljós aš huga žarf betur aš svęšaskiptingunni, žvķ nś eru menn bśnir aš veiša allt sem žeir mega į svęši A (noršvesturmišin) en į öšrum svęšum (B, C og D) hafa žeir veitt 30-50% af žvķ sem leyfilegt er. Žetta kallar į sérstaka skošun.

EN ... žaš er ólķku saman aš jafna yfirbragši ķslenskra hafna nś en įšur žegar deyfšin var allt aš drepa og sjįvarśtvegurinn beindist ašallega aš žörfum stórśtgeršarinnar og verksmišjuskipanna sem landa į örfįum stöšum og eiga fįtt sameiginlegt meš smįbįtum į strandveišum ķ hinum smęrri byggšum.

Mįliš kom til umręšu ķ žinginu ķ dag žar sem  ég svaraši fyrirspurn Illuga Gunnarssonar (hér) sem fleiri žingmenn Sjįlfstęšisflokksins blöndušu sér ķ og nokkrar umręšur spunnust ķ framhaldinu (t.d. hér).  Žetta er ekki langt.

Jebb, žaš getur veriš lķf vķšar en ķ höfnum landsins. Wink


Og kannski meira ķ vęndum?

solstafir Ég var vķšsfjarri jaršskjįlftanum sem reiš yfir ķ gęrkvöld, sem betur fer, enda ķ mér beygur viš jaršskjįlfta frį barnęsku. Ég gat žó ekki varist žvķ aš hugsa til Lįru nokkurrar Ólafsdóttur sem spįši jaršskjįlfta žann 27. jślķ. Hśn var aušvitaš höfš aš hįši og spotti strax daginn eftir, žegar enginn kom skjįlftinn. Viš Ķslendingar erum hvatvķst fólk eins og dęmin sanna.

Nś hafa fréttmenn haft samband viš Lįru į nż, og ekki batnar žaš: Hśn segir enn stęrri višburši ķ ašsigi.

Ég skal jįta, aš ég var ekkert sérlega hissa į žvķ aš žessi skjįlfti skyldi koma svo skömmu eftir spįdóm sjįandans. Eins og ašrir Ķslendingar er ég höll undir žaš aš fleira sé milli himins og jaršar en augaš greinir og vķsindind fį skilgreint.

Viš Ķslendingar erum nįttśrutengt og nęmt fólk. Berdreymi er til dęmis višurkenndur hęfileiki og trślega kannast allir viš einhvern ķ sinni fjölskyldu sem hefur slķkt nęmi aš geta séš ašeins lengra nefi sķnu.

Jamm ... nś sjįum viš hvaš setur.


mbl.is Snarpur jaršskjįlfti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Svolķtil leišrétting til Žórs Saari ... annars er ég farin į śtkallsęfingu ...

... upp ķ Borgarfjörš, ętla aš liggja žar ķ tjaldi ķ nótt og ekki aš hugsa meira um pólitķk žessa helgina. Ice-save getur bešiš betri tķma.

En ég sį į visi.is aš Žór Saari réšist į mig heiftśšlega meš ósannindum um aš ég hefši hlegiš aš eineltistali Birgittu Jónsdóttur ķ žinginu į föstudag og veriš meš framķköll. Lįgt žykir mér mašurinn leggjast ķ žessum mįlatilbśnaši, enda fer hann meš hrein ósannindi.

Hér er tengillinn į ręšu Birgittu - og dęmi nś hver um sig um žaš sem žarna fór fram - ég ętla ekki aš svara žvķ frekar.

En .. nś streyma félagar Björgunarhundasveitar Ķslands upp ķ Flókadal žar sem śtkallsęfing mun fara fram eldsnemma ķ fyrramįliš. Sjįlf er ég ekki meš fullžjįlfašan hund, žannig aš hann bķšur žess aš fį aš spreyta sig sķšar.

Ég verš "tżnd" milli žśfna eins og fleiri. Svo veršur grillaš og unghundarnir ęfšir.

"Sjįumst" sķšar  Wink

 

P


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband