Veggjakrot og veggjalist - enn og aftur

Nś žegar borgarlandiš er aš koma undan snjó og hvarvetna blasir viš rusl og drasl eftir lęgširnar aš undanförnu hefur vaknaš umręša um borgarumhverfiš. Af žvķ tilefni langar mig aš endurvekja nokkurra įra gamla umręšu um veggjakrot og veggjalist.

 Ég hef įšur gert aš tillögu minni aš Reykjavķkurborg geri tilraun meš aš nį sįttum viš veggjakrotara og veggjalistamenn. Sįttin felist ķ žvķ aš sett verši stór spjöld - svona į stęrš viš hśsgafl - į völdum stöšum ķ borginni. Žessi spjöld verši til afnota fyrir žį sem žurfa aš fį śtrįs fyrir skreytilist sķna meš spreybrśsanum, hvort sem žaš eru veggjalistamenn eša veggjakrotarar en į žessu tvennu, veggjalist og veggjakroti, er nefnilega allverulegur munur.

 Veggjakrot er nįskylt žeirri frumstęšu žörf hunda og żmissa rįndżra aš merkja veggjakrotsér svęši og óšul. Hópar og klķkur sem ganga į milli hverfa og svęša setja merki sitt viš śtjašrana og tilkynna žar meš "hér var ég" - sem žżšir "žetta į ég". Žessi tegund veggjakrots er afar hvimleiš, enda eirir hśn engu, hvorki ķbśšarhśsnęši né opinberum byggingum, strętisvagnaskżlum, giršingum eša auglżsingaspjöldum. Žeir sem lįta undan žessari žörf lįta sig engu varša eigur annarra - žeir vaša bara yfir meš sķnar merkingar ķ fullkomnu skeytingarleysi.

graffitiSvo er žaš veggjalistin sem ég vil kalla svo. Myndlistarverkin sem mörg hver eru tilkomumikil og falleg žó žau komi śr śšabrśsum. Žessi myndverk geta veriš prżši sé žeim fyrirkomiš į réttum stöšum. Vķša sér mašur slķk verk į aušum brandveggjum eša illa hirtu atvinnuhśsnęši žar sem žau eru beinlķnis til bóta (žó ekki sé žaš nś alltaf).

Žess vegna vil ég nś leggja žetta til viš borgaryfirvöld - aš listamönnum götunnar verši hreinlega bošiš upp į aš fį śtrįs fyrir sprey- og merkižörfina einhversstašar annarsstašar en į hśsveggjum og strętóskżlum. Žaš er aldrei aš vita nema eitthvaš sjónręnt og skemmtilegt gęti komiš śt śr žvķ. Spjöldin žyrftu aušvitaš aš vera ķ öllum hverfum borgarinnar, jafnvel vķšar innan hvers hverfis. En hver veit nema žau  myndu hreinlega lķfga upp į umhverfiš og fegra žaš. Hśseigendur gętu žį įhyggjulausir hirt um eigur sķnar įn žess aš eiga žaš į hęttu aš žęr séu eyšilagšar meš spreybrśsa daginn eftir.

 Žessi tillaga er ķ mķnu boši og žiggjendum aš kostnašarlausu ;-)


Ķ minningu góšs vinar

baldur

 Ķ dag veršur til jaršar borinn kęr vinur, Baldur Žórhallur Jónasson frį Įrholti į Hśsavķk.

Hann kvaddi žetta lķf eftir stutta en stranga sjśkralegu. Žaš var um vornótt, žegar kraftur nįttśrunnar er mestur, gróšurinn aš lifna af vetrardvala og birtan aš taka völdin. Hringrįs lķfs og dauša.

Į višskilnašarstundinni var sumarnóttin var aš verša albjört fyrir noršan. Žar rķktu įrnišur, fuglasöngur og ilmandi kjarr ķ litum žingeyskrar sveitar, žašan sem sögur hans og ljóš įttu uppruna sinn. Laxinn aš ganga ķ įrnar.

Baldur, vinur okkar, bar ekki ašeins nafn hins bjarta įss, heldur lķka svipmót og fas. Ljós yfirlitum meš gįfublik ķ auga, rólegur ķ fasi og alvörugefinn. Žannig kom hann okkur fyrir sjónir žegar fundum bar fyrst saman sumariš 1987 ķ Hollandi. Hann var žį fararstjóri en viš feršalangar meš fjögur börn. Strax į flugvellinum fangaši hann athyglina, öruggur ķ fasi meš auga į hverju śrlausnarefni, bošinn og bśinn til ašstošar. Žarna tókust kynni sem uršu aš lķfslangri vinįttu, žegar Baldur og Margrét vinkona okkar gengu ķ hjónaband nokkrum įrum sķšar.

Baldur var góšur félagi og mikill vinur vina sinna. Hjįlpsemi hans var einstök, ekki sķst viš žį sem lķfiš fór um ómjśkum höndum, vakinn og sofinn yfir velferš žeirra sem hann tók aš hjarta sķnu. 

Baldur var mašur meš rķka réttlętiskennd og įhuga į žjóšmįlum. Marga rökręšuna tókum viš um landsins gagn og naušsynjar – ekki alltaf sammįla um leišir, en alltaf samhuga um markmiš og meginsjónarmiš.  Viš skynjušum fljótt, aš mašurinn hafši żmislegt reynt. Einmitt žess vegna, gat hann gefiš svo mikiš. Hann veitti óspart af gnęgtarbrunni sagna og ljóša um nįttśru Žingeyjarsżslu, af laxveiši ķ drottningu ķslenskra įa ķ Ašaldal, śr sveitinni viš Mżvatn og af minnisveršu fólki hvort sem var frį Hśsavķk eša fjarlęgum löndum. Heimamašur og heimsmašur, žaš var Baldur. Žaš var sama hvar boriš var nišur, aldrei var komiš aš tómum kofa.  

Baldur greindist fyrst meš krabbamein įriš 1999 og gekkst undir vandasama ašgerš į hįlsi og barka. Eftir žaš žurfti hann aš žjįlfa nżja taltękni meš „nżrri rödd“, og sęttast viš gjörbreytingu į lķfi sķnu.  Hann tókst į viš vandann af ašdįunarveršu ęšruleysi. Žį, lķkt og sķšar, kom žaš ķ hans hlut aš vera sį sterki, sį sem hughreysti sorgbitna įstvini og taldi ķ žį kjark og von.

Baldur var nęmur į umhverfi sitt og nęmur fyrir fólki. Dagfarsprśšur og barst ekki mikiš į, en hśmoristi sem gladdist meš glöšum. Skįldmęltur var hann eins og hann įtti kyn til og eftir hann liggur mikiš magn lausavķsna og kvęša sem hann greip ósjaldan til į góšum stundum. Žannig naut hann sķn best: Ķ töfrum oršanna, bundnum ķ ljóš eša óbundnum ķ rökręšum, žegar hugurinn hóf sig til flugs, yfir daglegt amstur. Sagan og lķfiš fléttuš saman ķ eina heild.

„Margs er aš minnast, margt er hér aš žakka.“ Erfišu sjśkdómsstrķši er nś lokiš. Ķ žvķ strķši sżndi Baldur styrk sem fįum er gefinn.

Eitt mun žó daušinn aldrei nį aš vinna,
orstķr sem sprottinn er af sönnum toga.
Minning žķn hlż ķ hugum vina žinna
og hjörtum lifir, eins og bjarmi af loga. (ÓŽ)

Nś hefur sįlin vitjaš skapara sķns – laxinn er genginn ķ įna. 

Blessuš sé minning góšs vinar.  

 

Ólķna og Siguršur. 

  


Krafan um jöfnuš er ekki klisja

Jafnašarhugsjónin er aušlind – žaš sjįum viš žegar viš lķtum til öflugustu velferšarsamfélaga heims, eins og Noršurlanda.  Krafan um jöfnuš er lifandi stefna aš verki. Hśn mišar aš žvķ aš byggja upp samfélag af sömu umhyggju og viš byggjum upp heimili. Žvķ er ętlaš aš veita öryggi og vera skjól.  Žess vegna hefur žaš haft ótvķręša žżšingu fyrir ķslenskt samfélag aš žaš skuli hafa veriš jafnašarmenn sem haldiš hafa um stjórnartauma hin erfišu įr eftir hrun.  Į sķšustu fjórum įrum hafa jafnašarmenn į Ķslandi nįš aš jafna lķfskjör ķ landinu. Viš breyttum skattkerfinu – og jį, viš hękkušum skatta į žį hęstlaunušu, en um leiš hlķfšum viš lįglaunahópunum og vöršum millitekjuhópinn. Viš jukum stušning viš ungar barnafjölskuldur, hękkušum barnabętur, hękkušum hśsaleigubętur og drógum śr skeršingum. Viš stórhękkušum vaxtabętur og greiddum samtals hundraš milljarša ķ žęr og barnabętur į kjörtķmabilinu – meira en nokkur önnur rķkisstjórn hefur nokkru sinni komist nįlęgt. Kaupmįttur lęgstu launa er hęrri nś en hann var ķ góšęrinu. Skattbyršin er lęgri. Ójöfnušur rįšstöfunartekna ķ landinu er nś helmingi minni en įriš 2007 žegar hann varš mestur. Žaš skiptir mįli hverjir stjórna. Okkur tókst žaš sem engri annarri žjóš hefur tekist, sem hefur lent ķ kreppu: Aš verja kjör hinna lęgst launušu. Samhliša žvķ aš nįšist aš minnka halla rķkissjóšs śr 230 milljöršum ķ 3,6 milljarša į fjórum įrum, lękka veršbólgu śr 18% ķ 4,5%, minnka atvinnuleysi um helming og ... verja velferšarkerfiš. Nei, krafan um jöfnuš er ekki klisja – hśn er lifandi stefna. Félagslegar rannsóknir hafa sżnt fram į aš ķ samfélögum žar sem jöfnušur er ķ hįvegum hafšur er minna um öfga og glępi. Jafnašarstefnan vinnur gegn félagslegum vanda og andlegri vanlķšan. Hśn vinnur gegn kynjamismunun og menntunarskorti. Jafnašarstefnan stušlar aš almennri velmegun, sjįlfbęrni og minni sóun.Hśn stušlar aš samheldni, gagnkvęmu trausti og mannviršingu. Žannig samfélag vil ég. 

Sśšavķkurgöng

Ķ janśar  varš ég žeirrar įnęgju ašnjótandi aš leggja fram fyrsta žingmįliš sem flutt hefur veriš į Alžingi um nż jaršgöng milli Skutulsfjaršar og Įlftafjaršar. Fékk ég til lišs ašra žingmenn Noršvesturkjördęmis sem eru mešflutningsmenn  mķnir į žingsįlyktunartillögu um aš Sśšavķkurgöng verši nęstu jaršgöng  į eftir Dżrafjaršargöngum. Lagt er til aš jafnhliša verši efldar snjóflóšavarnir į Kirkjubóls- og Sśšavķkurhlķšum allt žar til jaršgangageršinni er lokiš. Er žį einkum horft til stįlžilja, vķkkunar rįsa og grjótvarnarneta.

Vegurinn um Kirkjubólshlķš og Sśšavķkurhlķš inn Djśp er helsta samgönguęš žeirra sem žurfa aš komast landleišina aš og frį  Ķsafirši, Bolungarvķk, Žingeyri, Flateyri og Sušureyri  yfir vetrarmįnušina. Ķbśar Sśšavķkur žurfa enn fremur aš sękja mest alla grunnžjónustu til Ķsafjaršar um žennan veg. Ķ žvķ ljósi mį furšu sęta aš Sśšavķkurgöng skuli aldrei hafa komist inn į samgönguįętlun og aš aldrei skuli hafa veriš flutt žingmįl žar um fyrr en nś.

Žingsįlyktunartillagan nįši ekki fram aš ganga fyrir žinglok og žaš voru vonbrigši. Žaš veršur žvķ verkefni žingmanna kjördęmisins į nęsta kjörtķmabili aš tryggja framgang mįlsins. Ekki mun skorta stušning heimamanna, žvķ undirtektir hafa veriš mjög góšar hér į heimaslóšum. Žaš sįum viš til dęmis žegar hópur fólks kom saman į Sśšavķkurhlķšinni ķ gęr til įréttingar kröfunni um jaršgöng milli Įlftafjaršar og Skutulsfjaršar. Viš žaš tękifęri var hrundiš af staš undirskriftasöfnun į netinu į sķšunni www.alftafjardargong.is žar sem skoraš er į stjórnvöld aš hefja rannsókn og undirbśning aš jaršagangageršinni hiš fyrsta. Į sķšunni er réttilega minnt į aš žjóšvegurinn um Sśšavķkurhlķš ķ Įlftafirši og Kirkjubólshlķš ķ Skutulsfirši er talinn einn hęttulegasti vegur landsins. Žetta kom įtakanlega glöggt ķ ljós ķ ofvišrinu sem gekk yfir Vestfirši skömmu fyrir sķšustu įramót žegar fjöldamörg snjóflóš féllu į žessari leiš į fįeinum dögum, m.a. śr 20 af 22 skilgreindum snjóflóšafarvegum ķ Sśšavķkurhlķš. Tepptust žar meš allar bjargir og ašföng til og frį Ķsafirši, Bolungarvķk, Flateyri, Sušureyri og Žingeyri. Ašstęšurnar sem žarna sköpušust eru meš öllu óįsęttanlegar fyrir ķbśa į noršanveršum Vestfjöršum.

Vestfiršingar verša aš standa vel saman ķ samgöngumįlum sķnum - žaš hefur reynslan kennt okkur. Nęgir aš nefna Dżrafjaršargöng. Žau voru talin brżnasta jaršgangaframkvęmdin į fyrstu jaršgangaįętlun vegageršarinnar fyrir mörgum įrum, en voru viš upphaf žessa kjörtķmabils komin aftur til įrsins 2022 į žįgildandi samgönguįętlun. Sem fulltrśi ķ samgöngunefnd žingsins gekk ég ķ žaš įsamt fleiri žingmönnum kjördęmisins aš koma Dżrafjaršargöngum aftur į dagskrį og fį žeim flżtt. Žaš tókst og samkvęmt nśgildandi įętlun į žeim aš ljśka 2018. Mį žakka žaš einaršri samstöšu ķ žingmannahópi Noršvesturkjördęmis, žvķ hśn skipti sköpum.  Nś er brżnt aš frį žessu verši hvergi hvikaš.

Į framkvęmdatķma Dżrafjaršarganga ((2015-2018) žarf aš nota tķmann vel og undirbśa nęstu brżnu samgöngubót  - žį samgöngubót sem mikilvęgt er aš verši nęst ķ röšinni. Žaš eru Sśšavķkurgöngin.


Krķan er komin

Krijan_IMG_3569

   Fögur er krķan į flugi
   fimlega klżfur hśn vind
   flugprśš og fangar hugi,
   frįnleikans sköpunarmynd.

Ég fyllist alltaf fögnuši innra meš mér žegar ég sé fyrstu krķur vorsins. Žó mér žyki afar vęnt um lóuna og elski blķšlega ba-bķķķiš hennar, žį jafnast ekkert į viš krķuna, žann hugrakka, fima og fallega fugl.

 Og nś er hśn komin - žessi litla lifandi orustužota. Veri hśn velkomin. 

 


Dżravelferš ķ sišvęddu samfélagi

blidahvolpurein05 (Medium) Dżr eru skyni gęddar verur. Sś stašreynd mun fį lagastoš ķ nżrri  heildarlöggjöf um dżravelferš sem nś er til mešferšar ķ žinginu, verši  frumvarp žar um samžykkt fyrir žinglok.  Markmiš laganna er aš „stušla aš velferš dżra, ž.e. aš žau séu laus viš vanlķšan, hungur og žorsta, ótta og žjįningu, sįrsauka, meišsli og sjśkdóma, ķ ljósi žess aš dżr eru skyni gęddar verur. Enn fremur er žaš markmiš laganna aš dżr geti sżnt sitt ešlilega atferli eins og frekast er unnt“ eins og segir ķ markmišsgrein frumvarpsins.

 

Frumvarpiš hefur veriš til umfjöllunar ķ atvinnuveganefnd žingsins žar sem ég hef tekiš aš mér aš vera framsögumašur mįlsins, vinna aš framgangi žess og męla fyrir žeim breytingum sem nefndin telur rétt aš gera į mįlinu ķ ljósi athugasemda og įbendinga sem borist hafa śr żmsum įttum. Góš sįtt nįšist ķ nefndinni um žęr breytingar sem lagšar eru til į frumvarpinu.

 

Gelding grķsa og sumarbeit grasbķta 

Eitt af žvķ sem hreyfši mjög viš umsagnarašilum ķ mešförum mįlsins, var aš frumvarpiš skyldi gera rįš fyrir žvķ aš heimilt vęri aš gelda grķsi yngri en vikugamla įn deyfingar. Sjónvarpsįhorfendur hafa nżlega séš svipaša umręšu endurspeglast ķ žęttinum „Borgen“ žar sem ašbśnašur į dönskum svķnabśum var mjög til umręšu. Žį hafa dżraverndarsamtök og dżralęknar einnig beitt sér mjög fyrir žvķ aš tryggja aš grasbķtar fįi ekki ašeins śtivist į grónu landi yfir sumartķman, heldur einnig nęgjanlega beit, svo žau geti sżnt sitt ešlislęga atferli, ž.e. aš bķta gras. Į žetta einkum viš um kżr ķ tęknifjósum, sem dęmi eru um aš komi sjaldan eša aldrei śt undir bert loft.

 

Skemmst er frį žvķ aš segja aš atvinnuveganefnd tekur undir žessar athugasemdir og leggur til breytingar į frumvarpinu  ķ žessa veru. Nefndin leggst gegn  lögfestingu žeirrar undanžįgu aš gelda megi ódeyfša grķsi, og leggur auk žess til aš grasbķtum sé tryggš „beit į grónu landi į sumrin.“

Žį leggur nefndin til žį breytingu į įkvęši um flutning dżra aš skylt sé  „viš flutning og rekstur bśfjįr aš dżr verši fyrir sem minnstu įlagi og hvorki žoli žeirra né kröftum sé ofbošiš“. Enn fremur verši rįšherra skylt aš setja nįnari reglur um ašbśnaš dżra ķ flutningi, t.d. um hlešslu ķ rżmi, umfermingu, affermingu, hįmarksflutningstķma og um žęr kröfur sem eru geršar um flutningstęki sem flytja bśfé. Žį skal einnig hert į reglum um ašferšir handsömun dżra, vitjun um bśr og gildrur og ašbśnaš dżra ķ dżragöršum.

Tilkynningaskylda og nafnleynd 

Nefndin sį einnig įstęšu til žess aš herša į tilkynningaskyldu vegna brota gegn dżrum. Meš hlišsjón af barnaverndarlögum leggur nefndin til aš sambęrilegt nafnleyndarįkvęši og žar er aš finna, auk sérstakrar skyldu dżralękna og heilbrigšisstarfsfólks dżra aš gera višvart ef mešferš eša ašbśnaši er įbótavant. Gengur sś skylda framar įkvęšum laga eša sišareglna um žagnarskyldu viškomandi starfsstétta.

 

Nefndin įkvaš aš skerpa į refsiįkvęšum frumvarpsins. Višurlög geta veriš dagsektir, śrbętur į kostnaš umrįšamanns, stöšvun starfsemi, vörslusvipting dżra og haldlagning, bann viš dżrahaldi og fangelsisvist.

   

Meš įoršnum breytingum tel ég aš nż heildarlöggjöf um dżravelferš sé til mikilla bóta. Nżleg en sorgleg dęmi um vanhiršu og illa mešferš dżra sanna best žörfina fyrir skżran lagaramma, gott eftirlit og markvissa stjórnsżslu um dżravelferšina.

 

Dżr eru skyni gęddar verur. Žaš segir margt um sišferši samfélags hvernig bśiš er aš dżrum sem höfš eru til nytja; aš žau fįi aš sżna sitt ešlilega atferli og aš žau lķši hvorki skort né žjįningu sé viš žaš rįšiš. Nżting dżra og umgengni mannsins  viš žau į aš einkennast af viršingu fyrir sköpunarverkinu.


Ofvišriš og afleišingar žess - ašgerša er žörf

 Um sķšustu įramót gekk ofvišri yfir noršvestanvert landiš, meš žeim afleišingum aš allar leišir til og frį helstu žéttbżlisstöšum į Vestfjöršum tepptust vegna fjölda snjóflóša. Rafmagn fór af fjölmörgum byggšum allt frį nokkrum klukkustundum upp ķ nokkra daga. Rafmagnsleysiš olli žvķ mešal annars aš sķma og fjarskiptasamband lagšist af um tķma, ž.į.m. tetra-kerfiš sem almannavarnir, lögregla og björgunarsveitir reiša sig į ķ hęttuįstandi.

Ķ vešrinu afhjśpušust m.ö.o. alvarlegir veikleikar ķ samgöngu-, raforku- og fjarskiptakerfum Vestfiršinga.

 

Dómķnóįhrif

Žaš sem viš var aš eiga voru samverkandi žęttir – dómķnóįhrif.  Óvešur teppti samgöngur sem olli žvķ aš bjargir komust hvorki til né frį og ekki var hęgt aš gera viš bilašar rafmagnslķnur. Rafmagnsleysi olli röskun į vöktun og fjarskiptum sem ofan į annan upplżsingaskort olli alvarlegu öryggisleysi meš tilliti til almannavarna. Einungis munaši fįeinum mķnśtum aš allir Vestfiršir yršu alveg fjarskiptasambandslausir.  „Meš öllu óįsęttanlegt“ sögšu fulltrśar neyšarlķnu og almannavarna į fundi sem ég kallaši til ķ umhverfis og samgöngunefnd nokkrum dögum sķšar meš yfirmönnum samgöngu, raforku, og fjarskiptamįla auk fulltrśa frį neyšarlķnu og almannavörnum.

Umrędda daga var žvķ ekki ašeins hęttuįstand į Vestfjöršum – ķ raun og veru rķkti žar neyšarįstand um tķma.

Sś óįsęttanlega staša sem žarna skapašist getur hvenęr sem er skapast aftur. Viš Ķslendingar höfum nś į fįum mįnušum fengiš óvešur af žeim toga sem einungis žekktust meš įra millibili hér įšur fyrr. Vešuröfgar verša ę tķšari en kerfiš ķ dag er hiš sama og žaš var um jólin. Žaš er slķkt įhyggjuefni aš žing og rķkisstjórn hljóta aš endurskoša  nś framkvęmdahraša, verkefnaröš og įętlanir varšandi alla žį žętti sem žarna brugšust, samgöngur, raforku og fjarskipti.

 

Flóšavarnir og jaršgöng

Eitt žaš fyrsta sem kemur upp ķ hugann er flżting Sśšavķkurganga svo žau geti oršiš nęsta jaršgangaframkvęmd į eftir Dżrafjaršargöngum. Ég vęnti žess lķka – į mešan bešiš er eftir jaršgöngum – aš lagt verši ofurkapp į aš koma upp višunandi snjóflóšavörnum į Kirkjubóls og Sśšavķkurhlķš.

Žeir atburšir sem uršu um įramótin voru višvörun. Til allrar hamingju hlaust ekki manntjón eša óbętanlegur skaši af. En žaš vęri óafsakanlegt įbyrgšarleysi aš lįta sér ekki žetta aš kenningu verša.  Óhjįkvęmilegt er aš endurskoša nś įętlanir ķ samgöngu-, raforku- og fjarskiptamįlum Vestfiršinga.

Žaš gengur ekki aš allar leišir til og frį höfušstaš Vestfjarša, séu lokašar dögum saman vegna snjóžyngsla og snjóflóšahęttu, lķkt og gerist nśoršiš į hverjum vetri, og geršist einnig  aš žessu sinni. Sśšavķkurhlķšin er snjóflóšakista sem lokast išulega žegar ofankoma veršur meiri en ķ mešallagi. Vegurinn um Kirkjubólshlķš og Sśšavķkurhlķš inn Djśp er helsta samgönguęš ķbśa sex žéttbżlisstaša (Bolungarvķkur, Ķsafjaršar, Žingeyrar, Flateyrar, Sušureyrar og Sśšavķkur) viš žjóšvegakerfiš yfir vetrarmįnušina.

Žekkt eru 22 snjóflóšagil į žessari leiš. Ķįramótavešrinu komu flóš śr 20 žeirra.  

Žetta sżnir aš Sśšavķkurgöng verša aš komast į teikniboršiš hiš fyrsta, og inn į samgönguįętlun strax ķ framhaldi af Dżrafjaršargöngum. Um leiš blasir viš aš nś dugir ekki lengur aš tala og žęfa um ašgeršir ķ raforku- og fjarskiptamįlum Vestfiršinga – nś žurfa verkin aš tala.


Aukiš heilbrigšissamstarf į Vestur-Noršurlöndum

 

Ķ afskekktu fįmennu žorpi į Gręnlandi - sem allt eins gęti veriš hér į Ķslandi - veikist barn skyndilega meš vaxandi höfušverk, uppköst og hękkandi hita. Žaš hafši veriš aš leika sér fyrr um daginn og ķ ęrslum leiksins hafši žaš falliš fram fyrir sig og fengiš kślu į enniš. Er samhengi milli höfušhöggsins og veikindanna, eša er barniš meš umgangspestina sem er farin aš stinga sér nišur ķ byggšarlaginu? Barniš er flutt į nęsta sjśkrahśs ķ nįlęgu byggšarlagi žar sem hęgt er aš taka röntgenmynd af höfši žessi. En lęknirinn er ungur og óreyndur, myndgęšin ekki žau bestu sem völ er į, og hann žarfnast sérfręšiįlits. Meš tilkomu tölvutękninnar į hann žess kost aš senda myndina fjarstöddum sérfręšingum til nįnari greiningar - vegalengdir skipta žį ekki mįli, heldur reynir nś į gęši tölvusambandsins og gagnaflutningagetuna. Enn fremur reynir į žaš hvort lagaumhverfi viškomandi sjśkrastofnana  heimilar slķka gaqnaflutninga og gagnvirka upplżsingagjöf, jafnvel į milli landa.

Žetta er eitt dęmi af mörgum hugsanlegum um gagnsemi žess aš auka heilbrigšissamstarf į Vestur-Noršurlöndum, ekki ašeins į sviši fjarlękninga, lķkt og ķ dęminu hér fyrir ofan, heldur einnig į sviši sjśkraflutninga, žjįlfunar starfsfólks eša innkaupa į dżrum bśnaši eša lyfjum sem stórar stofnanir gętu sameinast um og nįš žannig nišur kostnaši. Mįliš snżst um gagnsemi žess aš taka upp aukiš heilbrigšissamstarf milli landa og stofnana - aš auka heilbrigšisžjónustu meš samlegš og samstarfi en lękka um leiš tilkostnašinn eftir föngum.

Žetta var umfjöllunarefni nżafstašinnar žemarįšstefnu Vestnorręna rįšsins sem fram fór į Ķsafirši  14.-17. janśar sķšastlišinn. Žangaš męttu um 40 vestnorręnir og norskir stjórnmįla-, hįskóla- og fręšimenn til aš ręša samstarfsmöguleika milli Ķslands, Gręnlands og Fęreyja ķ heilbrigšiskerfi Vestur-Noršurlanda. 

Markmiš rįšstefnunnar var aš veita innsżn ķ heilbrigšiskerfi vestnorręnu landanna žriggja, į hvaša hįtt žau eru ólķk og greina hvaša vandamįlum žau standa frammi fyrir auk žess aš rannsaka hvaša tękifęri felist ķ auknu samstarfi landanna. Mešal fyrirlesara į rįšstefnunni voru rįšherrar heilbrigšismįla auk sérfręšinga og stjórnenda ķ heilbrigšisstofnunum landanna žriggja.

Mešal umręšuefna var hvort hęgt sé aš skapa sameiginlegan heilbrigšismarkaš į svęšinu žar sem hvert land sérhęfir sig ķ įkvešnum hlutum og žjónusti allt svęšiš. 

Žrżstingur į hagkvęmni ķ rekstri heilbrigšiskerfa į Vesturlöndum eykst įr frį įri. Samhliša gera ķbśar ķ velferšarsamfélögum kröfu um góša og skilvirka heilbrigšisžjónustu. Eftir žvķ sem žrżstingurinn į sparnaš veršur meiri samhliša kröfum um bestu heilbrigšisžjónustu sem völ er į, hljóta stjórnmįlamenn og fagfólk ķ okkar heimshluta aš velta fyrir sér möguleikum žess aš auka hagkvęmni reksturs heilbrigšiskerfa. Į žetta sérstaklega viš um fįmenn lönd žar sem tilkostnašur viš sómasamlega heilbrigšisžjónustu er tiltölulega mikill en žörfin į auknu öryggi žjónustunnar jafnframt brżn.

Er skemmst frį žvķ aš segja aš rįšstefnan tókst ķ alla staši vel. Žarna gafst kęrkomiš tękifęri fyrir pólitķskt og faglegt samrįš žar sem allir hlutašeigandi leiddu fram hugšarefni sķn, skiptust į hugmyndum og reyndu aš finna lausnarfleti. Af framsöguerindum og žeim umręšum sem sköpušust mį glöggt rįša aš sóknarfęrin eru mörg og vilji mešal fagfólks og stjórnmįlamanna aš nżta žau sem best. Fundarmenn voru į einu mįli um aš miklir möguleikar felist ķ žvķ aš efla enn frekar en oršiš er samstarf landanna į žessu sviši til hagsbóta fyrir ķbśana ekki sķšur en opinber fjįrmįl ķ löndunum žremur.

Veišileyfagjaldiš ...

Afkoma śtgeršarinnar er nś meš besta móti. Hreinn hagnašur śtgeršarinnar į sķšasta įri var 60 milljaršar samkvęmt upplżsingum Hagstofunnar, žaš jafngildir 22,6% af heildartekjum greinarinnar sem voru 263 milljaršar króna.  Framlegš śtgeršarinnar (svokölluš EBIDTA) var 80 milljaršar sem er mun betri afkoma  en 2010  žegar hśn nam 64 milljöršum króna. Eiginfjįrstašan batnaši um 70 milljarša milli įra.

 

Žessar jįkvęšu fréttir tala sķnu mįli. Žęr sżna okkur hve mikiš er aš marka harmagrįt talsmanna śtgeršarinnar sem undanfarin misseri hafa fullyrt aš žessi stönduga atvinnugrein myndi lķša undir lok, fęri svo aš veišigjald yrši lagt į umframhagnašinn ķ greininni.  Eins og sjį mį af žessum afkomutölum er engin slķk hętta į feršum, nema sķšur sé.

 

Veišileyfagjaldiš er reiknaš sem įkvešiš hlutfall af umframhagnaši śtgeršarinnar žegar allur rekstrarkostnašur hefur veriš dreginn frį  – ž.į.m. aršgreišslur śtgeršarinnar til sjįlfrar sķn. Žaš sem eftir stendur  – umframhagnašurinn – myndar gjaldstofn fyrir töku  veišileyfagjalds į greinina alla. Žar fyrir utan geta skuldug śtgeršarfyrirtęki sótt um lękkun veišileyfagjalds – nś og nęstu žrjś įrin – ef sżnt veršur fram į aš tiltekiš skuldahlutfall stafi af kvótavišskiptum fyrri įra.  Gert er rįš fyrir aš heildarlękkun gjaldtökunnar vegna žessa geti numiš allt aš tveimur milljöršum króna į žessu fiskveišiįri, žannig aš tekjur rķkisins af veišileyfagjaldi verši nįlęgt 13 milljöršum króna (hefši annars oršiš 15 mia).

 

Žaš munar um žrettįn milljarša ķ fjįrvana rķkissjóš, žvķ nś er mjög kallaš eftir framkvęmdum og fjįrfestingum til žess aš herša snśninginn į „hjólum atvinnulķfsins“. 

 

Vegna veišileyfagjaldsins veršur nś unnt aš rįšast strax ķ gerš Noršfjaršarganga, og sķšan ķ beinu framhaldi Dżrafjaršarganga/Dynjandisheišar sem samgönguįętlun gerir rįš fyrir aš hefjist 2015 og ljśki eigi sķšar en 2018.

 

Vegna veišileyfagjaldsins veršur nś hęgt aš veita stórauknum fjįrmunum til tęknižróunar og nżsköpunar, aukinna rannsókna og styrkingar innviša ķ samfélagi okkar, eins og fjįrfestingaįętlun rķkisstjórnarinnar gerir rįš fyrir. 

 

Vegna veišileyfagjaldsins veršur sjįvarśtvegurinn enn styrkari stoš ķ samfélagi okkar en veriš hefur – raunverulegur žįtttakandi ķ endurreisn atvinnulķfs og byggšarlaga  og sannkölluš undirstöšuatvinnugrein ķ vķšum skilningi.

 

En veišileyfagjaldiš er einungis eitt skref – vegferšinni er ekki lokiš.

 

Nżtt frumvarp um heildarendurskošun fiskveišistjórnunarinnar bķšur nś framlagningar ķ žinginu. Eftir žriggja įra samrįš meš ašilum ķ sjįvarśtvegi , launžegahreyfingunni og öšrum žeim sem aš greininni koma,  er žaš skylda rétt kjörins meirihluta Alžingis og rķkisstjórnar aš leiša mįliš nś til lykta į grundvelli fyrirheita sem stjórnarflokkarnir hafa fengiš lżšręšislegt umboš til aš hrinda ķ framkvęmd.  Stjórnvöld mega ekki missa kjarkinn, nś žegar stundin er runnin upp til žess aš gera varanlegar breytingar til bóta, ķ įtt til frekari opnunar į óréttlįtu kerfi.

 

---------------

Žessi grein birtist ķ Fréttablašinu ķ dag.


Kvótamįlin og vegferšin framundan

Nżtt frumvarp um heildarendurskošun fiskveišistjórnunarinnar bķšur nś framlagningar ķ žinginu. Eftir žriggja įra samrįš meš ašilum ķ sjįvarśtvegi , launžegahreyfingunni og öšrum žeim sem aš greininni koma,  er žaš skylda rétt kjörins meirihluta Alžingis og rķkisstjórnar aš leiša mįliš nś til lykta į grundvelli fyrirheita sem stjórnarflokkarnir hafa fengiš lżšręšislegt umboš til aš hrinda ķ framkvęmd.  Undan hótunum og hręšsluįróšri sem duniš hefur į žjóšinni frį hagsmunasamtökum śtvegsmanna geta rétt kjörin stjórnvöld ekki lįtiš. Žau mega heldur ekki missa kjarkinn, nś žegar stundin er runnin upp til žess aš gera varanlegar breytingar til bóta, ķ įtt til frekari opnunar į óréttlįtu kerfi.

 

Fyrsta skrefiš ķ žį įtt aš rjśfa eignamyndun śtgeršarinnar į aflaheimildum og tryggja žjóšinni sanngjarnan arš af fiskveišiaušlind sinni var stigiš meš setningu laga um veišigjald sķšastlišiš vor. Veišileyfagjaldiš er reiknaš sem įkvešiš hlutfall af umframhagnaši śtgeršarinnar žegar allur rekstrarkostnašur hefur veriš dreginn frį.  Afkoma śtgeršarinnar er nś meš besta móti, hreinn hagnašur hennar var 60 milljaršar į sķšasta įri en heildartekjur 263 milljaršar. Veišileyfagjaldiš mun į žessu fiskveišiįri gefa 13 milljarša króna ķ rķkissjóš. Žaš munar um minna žegar sįrlega er žörf į aš styrkja samfélagslega innviši eftir hruniš. Vegna veišileyfagjaldsins veršur nś unnt aš rįšast ķ višamiklar samgönguframkvęmdir į borš viš Noršfjaršargöng og Dżrafjaršargöng, veita atvinnulķfinu innspżtingu meš framkvęmdum, fjįrfestingum, rannsóknum og žróun.

 

En vegferšinni er ekki lokiš. Sķšara skrefiš, breytingin į sjįlfri fiskveišistjórnuninni, hefur ekki veriš stigiš enn.

 

Meš kvótafrumvarpinu sem nś bķšur framlagningar er opnaš į žaš lokaša kvótakerfi sem nś er viš lżši. Frumvarpiš gerir rįš fyrir tķmabundnum nżtingarleyfum gegn gjaldi ķ anda tillagna aš nżju aušlindaįkvęši stjórnarskrįr. Meš svoköllušum leigupotti, sem veršur opinn  og vaxandi  leigumarkašur meš aflaheimildir  og óhįšur nśverandi kvótahöfum, losna kvótalitlar og kvótalausar śtgeršir śr fjötrum žess leigulišakerfi sem veriš hefur viš lżši. Žęr munu eiga žess kost aš leigja til sķn aflaheimildir į grundvelli frjįlsra, opinna tilboša śr leigupottinum sem veršur ķ upphafi 20 žśsund tonn en mun vaxa meš aukningu aflaheimilda. Žar meš yrši komiš til móts viš sjįlfsagša kröfu um aukiš atvinnufrelsi og nżlišun.

Frumvarpiš sem nś bķšur uppfyllir ekki alla drauma okkar sem vildum sjį breytingar į fiskveišistjórnuninni til hins betra. Žaš er mįlamišlun og mįlamišlanir geta veriš erfišar. Engu aš sķšur er žaš skref ķ rétta įtt – skref sem ég tel  rétt aš stķga, fremur en una viš óbreytt įstand.  Hér er žaš mikiš ķ hśfi fyrir byggšarlög landsins og tugžśsundir Ķslendinga sem hafa beina og óbeina lķfsafkomu af sjįvarśtvegi aš krafan um „allt eša ekkert“ getur varla talist įbyrg afstaša. Hśn getur einmitt oršiš til žess aš ekkert gerist.

 

Og žį yrši nś kįtt ķ LĶŚ-höllinni – en dauft yfir sveitum viš sjįvarsķšuna.

 

----------------

Žessi grein birtist sem kjallaragrein ķ DV ķ dag.


Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband